2012 01 2
Dauguma dirbančiųjų Lietuvoje yra įsitikinę, kad bent jau artimiausius mėnesius grėsmės jų darbo vietai nėra. Rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikta tarptautinė apklausa parodė, kad ramūs dėl savo darbo vietos artimiausiais mėnesiais jaučiasi 76 proc. lietuvių. Tiesa, Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra dar aukštesnis – 82 proc.
Rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ vyriausioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė sako, kad ši apklausa parodė, jog lietuviai darbdaviu skundžiasi ne dėl realios baimės netekti darbo vietos, bet dėl savo charakterio.
„Įdomu tai, kad lietuviai nejaučia didelės baimės dėl savo darbo vietos. Panašu, jog polinkis skųstis mažais atlyginimais ir darbdaviu, bet kartu nieko nedaryti, kad tai pasikeistų, pagrįstas ne realia baime, o labiau lietuvių charakteriu“, – DELFI komentavo ji.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo probleminės grupės vyriausias mokslo darbuotojas Arūnas Pocius tokius rezultatus vadina optimistiškais.
„Aš pasakyčiau, kad gal toks požiūris yra pakankamai optimistiškas. Reikėtų vertinti ir pagal išsilavinimą, kuris čia nepateikiamas, nes specialistų kaita visuomet yra mažesnė nei darbininkiškų profesijų atstovų. Taigi specialistai į darbą priimami gal ir rečiau, bet ilgesniam laikui, o darbininkiškų profesijų, paslaugų darbuotojai dažniau keičia darbo vietą“, – DELFI sakė jis.
Kita vertus, pasitikėjimas darbe yra teigiamas dalykas.
„Pasitikėjimas yra labai geras dalykas, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo galimybėmis, savo vieta, gali planuoti ateitį. Tačiau jeigu kalbame tik apie kelis artimiausius mėnesius, tai yra labai nedidelis laiko tarpas vertinant darbinėje perspektyvoje“, – teigė mokslininkas.
Dauguma visą gyvenamą dirbtų vienoje vietoje
Lietuvos gyventojai yra vieni konservatyviausių ES. Minėtos apklausos rezultatai parodė, kad 39 proc. dirbančiųjų darbą pas vieną darbdavį visą gyvenimą laiko atgyvena. Tuo metu kitose šalyse tokių žmonių yra kur kas daugiau.
Pavyzdžiui, Latvijoje 65 proc. dirbančiųjų galvoja, kad darbas pas vieną darbdavį yra atgyvena, taip mano 69 proc. estų, 90 proc. vengrų, 86 proc. slovėnų, slovakų ir švedų. ES vidurkis – 77 proc.
„Lietuvos rodiklis yra žemiausias ES, kuris parodo, kad didžioji dalis dirbančiųjų Lietuvoje laikosi to darbo, kurį turi ir net nemąsto apie jo keitimą“, – teigė A. Ambrazevičienė.
A. Pocius tvirtina, kad kur kas konservatyvesni yra vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas mieliau išbando atsivėrusias galimybes.
„Nemanau, kad darbuotojas labai norėtų keisti darbo vietą, jeigu jam ten būtų labai gerai. Iš kitos pusės žiūrint, matome, kad rinkos atsivėrė, yra naujų galimybių, ypač jaunimas nori save išbandyti ir pažiūrėti savo galimybes kitur“, – komentavo mokslininkas.
Žmonių mobilumą ir požiūrį keičia atsivėrusios ES sienos, kitose šalyse mokami didesni atlyginimai.
„Mus veikia ES rinka ir darbo apmokėjimo skirtumai. Jeigu norima žmogų pririšti vienoje vietoje, jam reikia sudaryti geras sąlygas, mokėti neblogą atlyginimą. Taip pat gali būti ir kitų priežasčių, nes pasikeitė gyvenimo būdas“, – sakė A. Pocius.
Tačiau jis įžvelgia teigiamų dalykų, jei žmogus visą gyvenimą išlieka lojalus vienai darbovietei.
„Darbas vienoje vietoje turi pranašumų, nes tuomet santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra lojalesni, darbdavys geriau rūpinasi savo darbuotoju, galbūt jam moka didesnį atlyginimą, yra socialinės sąlygos. O ir darbuotojas dirba labiau atsidavęs, „serga“ už kolektyvą, jo interesus“, – kalbėjo pašnekovas.
Į papildomus kursus – penktadalis dirbančiųjų
Tyrimo duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad darbo sutarčių lankstumas paskatintų darbo vietų kūrimą. ES vidurkis yra kiek žemesnis –72 proc.
Tuo metu 77 proc. Lietuvos gyventojų ir 87 proc. ES šalių piliečių mano, jog reguliarūs kursai gerina įsidarbinimo galimybes.
Pasak A. Ambrazevičienės, per pastaruosius dvejus metus maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų yra lankę kokius nors su darbu susijusius mokomuosius kursus, nemaža jų dalis buvo finansuota darbdavių.
Du trečdaliai šių žmonių teigia, kad paskutiniai lankyti kursai padėtų susirasti darbą. Tuo tarpu kursus per paskutinius dvejus metus lankė 32 proc. Latvijos ir net 38 proc. Estijos gyventojų, iš kurių atitinkamai 74 proc. ir 64 proc. mano, kad jie padėtų susirasti darbą.
„Tarp Baltijos valstybių daugiausia mokymų finansuoja darbdaviai Estijoje. Taigi nors Estijoje teikiama daugiausia darbo mokymų, naudingiausiais susirasti darbui juos laiko Latvijos gyventojai“, – komentavo „TNS LT“ vyriausioji projektų vadovė.
Tyrimas atliktas 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais.
Šaltinis: delfi.lt
