2010 03 8
Darbo birža kas savaitę vis dar skaičiuoja po 5.000-7.000 naujų bedarbių, tačiau specialistų ieškančios įmonės gali paliudyti, jog iš gautos gyvenimo aprašymų lavinos tinkamą darbuotoją ne taip paprasta išsirinkti net šiais laikais. Todėl, anot personalo specialistų, daugiausia dėmesio turi tekti dabartiniams darbuotojams, nes jie, kartu su įmone susiveržę diržus, išgyvena šį visiems nelengvą laikotarpį.
„Yra realus pavojus, kad, kai tik ekonomika vėl šoks, darbuotojai, per sunkmetį patyrę nuoskaudų, ims ieškoti naujų vietų. Klysta tie vadovai, kurie mano, jog motyvuoja žmones dabar, išsaugoję jiems darbo vietą ir mokantys šiokį tokį atlyginimą", - teigė Tomas Kučinskas, UAB „Litagros prekyba" generalinis direktorius, dalyvaudamas Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) surengtoje diskusijoje vadovams ir personalo specialistams.
Jam pritarė ir Arūnas Šikšta, TEO LT generalinis direktorius, jis pabrėžė, jog įmonėms, pasinėrusioms į sąnaudų mažinimo strategiją, pats laikas atsitraukti ir pažiūrėti, ar neperlenkta lazda.
„Apsidairykime, kas vyksta aplinkui: daugelis klykia rėkia, jog nėra kitos išeities, kaip tik mažinti sąnaudas, o tai dažnai daroma darbuotojų sąskaita. Bet akcininkų pelnai nenustoja didėti. Todėl vadovai turėtų kovoti ir dėl savo žmonių", - įsitikinęs p. Šikšta.
Diskusijos dalyviai pripažino, kad šiltnamio sąlygų įmonėje kurti nebūtina. Netgi priešingai - tarp darbuotojų turėtų būti sveika konkurencija, nes ji yra viena iš varomųjų jėgų.
„Organizacijoje turi būti dozė pozityvaus streso, kad niekas nenorėtų likti paskutinis. Tačiau kartu turi veikti ir motyvacijos sistema, o apie ją daugelis vadovų šiais laikais net negalvoja", - atkreipia dėmesį p. Kučinskas.
Kaip rodo praktika, motyvacija nėra vien pinigais grįsta: svarbiausia, kad žmogus jaustųsi gerai. O tam būtina žinota, kad jis yra vertinamas, kad įmonėje turi perspektyvų.
„Būtina susitarti dėl lūkesčių. Šį sunkmetį darbuotojai išgyvena kartu su įmone, jie solidarizuojasi, tačiau reikia, kad jie žinotų, kas laukia krizei pasibaigus", - antrina p. Šikšta.
Vis dėlto pinigams irgi tenka ne paskutinė vieta. Diskusijoje dalyvavę vadovai pripažįsta, jog mažinti atlyginimus reikėjo tik toms įmonėms, kurios atsidūrė ant išgyvenimo slenksčio.
„Žinoma, „išsivalyti", atsisakyti mažiau reikalingų darbuotojų buvo būtina ir net naudinga. Tačiau dar ir sumažinti algas - tai jau totali tragedija, nebent iš tiesų jokios kitos galimybės nebuvo likę. Bet kuriuo atveju dėl tokio sprendimo kentės įmonės rezultatai: jei ne šiandien ar rytoj, tai poryt ar už metų", - mano p. Kučinskas, jis pažymi, kad skaičiuoti, kiek sutaupei per sunkmetį, yra ne ta idėja, dėl kurios dirbama ir gyvenama.
Šaltinis: Verslo Žinios
